sūramėtis

×sū́ramėtis sm. (1) Kb žr. sūrmėtis: Sū́ramėčio pakinktai labai stiprūs Lp. Ar tu neturi sū́ramėčio? Man reikia spragilui apsiuvą padaryt Mrc. Kūliau rugius, tai ėmė ir nutrūko sū́ramėtis Lš.